Susipažinkite iš arčiau: Nik Bärtsch’s Ronin

Laikrodžio tikslumas, sulaikytas kvėpavimas, apskaičiuotas kiekvienas milimetras, nė žingsnio į šalį, iš įtampos tvinksintys smilkiniai ir akistaton suremti žvilgsniai. Taip galėtume apibūdinti kovos menų sceną. Žodžiais tai nupasakoti iš esmės paprasta, o jei pamėgintume tai… sugroti? Šveicarų pianistas Nik Bärtsch pabandė ir net pavadino neseniai išleistą savo grupės Nik Bärtsch’s Ronin albumą kovos menų terminu „Awase”, reiškiantį kartu judančias energijas.

Kaip tai skamba? Tiksliai, šaltai, preciziškai. Kokia tai muzika? Svyravimas tarp džiazo, minimalizmo, funko, groove, roko, japonų meditacinės ir klasikinės muzikos. Grupės lyderis ir kompozicijų autorius Nik Bärtsch savo kūrybą apibūdina kaip „zen funk” arba „ritual groove”, bet iš esmės Nik Bärtsch’s Ronin muzika pati savaime yra tarsi žanras, apjungiantis visus tik ką išvardytus garsų elementus.

12 albumų išleidęs ir pasaulinę šlovę pelnęs Nik Bärtsch neveltui ir savo grupę pavadinimo Ronin: roninais Japonijoje vadinti samurajai, neturintys šeimininko. Anot pianisto, šiandien roninams tinkamas „freelancerio” terminas: visi muzikantai groja kartu paprasčiausiai dėl to, kad jiems gera tai daryti. „Vienintelis dalykas, kam tarnaujame, yra pati muzika”, - sako Nik Bärtsch. Pagarba, įsipareigojimas, bendrystė ir atsakomybė už savo veiksmus - taip veikia grupė. „Mes - tarsi mandagūs radikalai, atiduodantys save iki paskutinio mirksnio muzikai, ir tuo pačiu gebantys žvelgti į save su ironija. Tokie mes - ištikimi sau ir tarnaujantys kūrybai”, - teigia menininkas.

Ne paslaptis, kad Nik Bärtsch’s Ronin estetikos formavimuisi didelę įtaką padarė kovos menai. Pianistas yra aistringas Aikido praktikuotojas, todėl jo roninai - saksofonu ir klarnetu grojantis Sha, būgnininkas Kaspar Rast ir bosinės gitaros virtuozas Thomy Jordi - nuostabiai išpildo baletiškai grakščias kompozicijas ir dėlioja meditacišką garsų mozaiką. Kritikų dažniausiai džiazo stiliui priskiriama grupė kuria absoliučiai kitokią muziką, nei galite įsivaizduoti. Čia negirdime improvizacijos ir ryškių solo partijų. Čia viskas apskaičiuota iki paskutinės sekundės, viskas sustyguota iki trumpiausio klavišo spustelėjimo ar gitaros stygos virptelėjimo. Žmonės, įpratę prie tradicinio džiazo, aikteli išgirdę Nik Bärtsch’s Ronin muziką: tai yra tokios keistai užburiančios kompozicijos, kurių jūs net negalite įsivaizduoti, o išgirdę vieną vienintelį kartą, prisiminsite visą likusį gyvenimą ir nesumaišysite kvarteto muzikos su niekuo kitu.

Vizitinė šios šveicarų grupės kortelė - ritmiškumas, minimalizmas ir velniškai lėtai augantis tempas, galiausiai pasiekiantis dūžtančią kulminaciją. O tada ratas apsisuka - ir vėl viskas iš naujo. Toks repetityvumas ir nuolatinė savirefleksija konstruojami pasikartojančiais motyvais, kuriuose ypač ryški ritminė sekcija. Ironiška, jog vaikystėje kvarteto lyderis muzikos mokykloje buvo išvadintas netalentingu, taigi turėjo lankyti privačias pamokas. Septynerių metų Nik Bärtsch ėmė mokytis perkusijos (nes bandydavo ritmą išgauti iš visų įmanomų objektų - pradedant baldais ir baigiant peleninėmis), o po poros metų sėdo prie pianino, užsinorėjęs išmokti groti boogie-woogie. Galiausiai, sulaukęs 16-os, ėmė domėtis klasikine muzika, baigė Ciuricho Musikhochschule und Konservatorium, o vėliau - dar ir filosofijos bei lingvistikos studijas. Pats Nik Bärtsch sako, kad didžiausią įtaką jo kūrybai padarė šiuolaikiniai kompozitoriai Steve Reich, Morton Feldman, Igoris Stravinskis bei ritminė ir ritualinė japonų muzika. Sudėlioję visas šias detales - filosofiją, garso paieškas, minimalizmą, Rytų dvasią ir inteligentišką savikontrolę, žvelgiame į nuostabų ritminės muzikos paveikslą, nutapytą be galo talentingo šveicarų ketvertuko.

Paskutiniuosius šešis albumus Nik Bärtsch išleido prestižinėje džiazo bei klasikinės muzikos leidykloje „ECM Records”. „Visada troškau mokytis muzikos ne tiek teoriškai, kiek iš žmonių, turinčių daugybę patirties muzikos sferoje. Jūs net neįsivaizduojate, kiek daug pasaulyje yra dalykų, kurių mokykloje jūsų niekas neišmokys. Reikia mokytis iš geriausių”, - sako Nik Bärtsch. Todėl pianistas kaip vieną didžiausių įtakų jam padariusį asmenį įvardija „ECM Records” vadovą, muzikos prodiuserį Manfred Eicher. Anot Nik Bärtsch, tik pradėję dirbti su leidykla, muzikantai nežinojo, kur tai nuves: atrodo, gali atvykti stropiai pasiruošęs, bet nenutuoki, į kurią pusę muziką nuves įrašinėjimas. Tuo Manfred Eicher ir ypatingas - sugebėjimu įkvėpti rizikuoti ir perlipti per save. Juk tobulėjame tik tada, kai išlipame iš komforto zonos. „Muzika turi tą neįvardijamai mistinę galią perteikti nuotaikas, emocijas ir energiją. O energija gali būti stipri, jausminga, subtili ir gili tuo pačiu metu. Kūrybos procesas, koncertai, įrašinėjimas ir muzikos prodiusavimas yra tikra gyvenimo šventė. Šventė, kuri pagrįsta bendryste ir individualiu darbu tuo pačiu metu”, - sako pianistas. Šią kvarteto kuriamą džiaugsmo šventę pripažįsta visas džiazo pasaulis: grupės koncertų bilietai akimirksniu iššluojami. Nik Bärtsch’s Ronin grupę garbina ne tik Europa, bet ir JAV bei Azijos šalys.

Vienintelis Nik Bärtsch’s Ronin kvarteto koncertas Baltijos šalyse - jau kovo 2 d. Vaidilos teatre Vilniuje. Bilietus platina Bilietai.lt: bit.ly/RONIN-bilietai