Naujajame K. Jarrett Trio albume „After The Fall“ - jau pamėgtų džiazo standartų interpretacijos

Keith Jarrett vardo muzikos mylėtojams pristatinėti tikrai nereikia: vienas ryškiausių pasaulio pianistų jau ilgus metus verčia klausytojus aikčioti nuo subtilių klasikos interpretacijų bei šokdinančių improvizuotų džiazo standartų. Nuo 1983-iųjų kartu su kontrabosininku Gary Peacock bei perkusininku Jack DeJohnette pianistas susibūrė į fantastišką trio, be kurio šiandien džiazo pasaulis suktųsi tikrai lėčiau ir blankiau. Vienas žavus koncertas, vykęs 1998 m. Nevarke, Naujajame Džersyje (JAV), virto albumu „After The Fall“, kurį šių metų kovą išleido kultinė džiazo leidykla „ECM Records“. Šis pasirodymas pianistui buvo ypatingas: tai buvo K. Jarrett sugrįžimas į sceną po dvejus metus jį kankinusio lėtinio nuovargio.

Dviejų CD rinkinyje tarsi gėlių puokštė pražysta įvairiausi ir mums jau iki skausmo žinomi klasikiniai džiazo kūriniai: čia girdime ir „Autumn Leaves“, ir Charlie Parkerio „Scrapple From The Apple“, ir net kultinį „Santa Claus Is Coming To Town“. Albumą pradeda Allie Wrubel ir Herb Magidson darbas „The Masquerade Is Over“, kurį K. Jarrett harmoningai ir svajingai interpretuoja, kol palengva įsilieję J. DeJohnette perkusijos brūkštelėjimai pakelia jį iki siautulingai siūbuojančio postbopo. Baladėje „Old Folks“ klausytojai tiesiog tirpdomi spalvingu bemaž 10 minučių trukmės G. Peacock kontraboso solo. Pirma albumo dalis pajuda į pabaigą su linksma, sodria ir ritmiškai turtinga „Autumn Leaves“ interpretacija, kurią per 14 kūrinio minučių visi trys muzikantai gražiai pasidalina ir vikriai vienas kitą paantrindami sugroja.

Antroji albumo dalis klausytojus pasitinka ilgomis ir džiaugsmingomis Bud Powell „Bouncin‘ With Bud“ bei Sonny Rollins „Doxy“ kūrinių improvizacijomis. Neabejojame, kad apstulbsite išgirdę neatpažįstamą ir visiškai kitokią, nei esame įpratę girdėti, dainos „Santa Claus Is Coming To Town“ interpretaciją, kuri skamba aštriai ir net kiek dramatiškai: čia K. Jarrettas su J. DeJohnette pagalba kone plaktukiškai (per)kala dažnam įgrisusį kalėdinį ritmą. Albumas užbaigiamas tykiu „When I Fall In Love“ įrašu, kuris tarsi vėl užglosto klausytoją ir švelniai grąžina jį atgal į žemę po tokios svaiginančios bemaž dviejų valandų trukmės džiazo kelionės. Belieka pasidžiaugti, jog šis koncertas, net praėjus dviem dešimtmečiams nuo jo atlikimo, šiandien vis dar skamba nepaprastai jaudinančiai ir subtiliai.