Kelionė per Sibirą ir sulaužytus likimus

Suomijos rašytojos Rosos Liksom romanas „Kupė Nr. 6“, 2011 m. pelnęs „Finlandia“ literatūros premiją, – tai psichogeografinė savęs atradimo kelionė, besidriekianti ne tik per šiukšlinus Sibiro miestus, bet ir per užterštas žmonių sielas bei sulaužytus likimus.

Romano veiksmo laikas – 1986-ieji, lūžio metai. Vieta – Transsibiro ekspresas Maskva–Ulan Batoras. Veikėjai – Rusijoje studijuojanti suomių studentė ir jos kupė kaimynas – proletaras, buvęs kalinys Vadimas Nikolajevičius Ivanovas. Likusieji herojai – statistai, pasiklydę šalčio sukaustytuose tyruose. Rusas – kraupia valstybinių lozungų, lagerio keiksmų ir nuvalkiotų filosofinių teiginių kalba šnekantis asmuo.

Už traukinio langų slenkanti šalis – laukinė, akinančio grožio gamta ir nusmurgę, pilki miestai – jai visiškai nepažįstama. Ši romano veikėja – tik stebėtoja, per visą pasakojimą ji neištaria nė žodžio, tik pabaigoje pacituoja Jobo knygos žodžius: „Ko tik bijau, mane pasiveja. Ir ko tik vengiu, mane ištinka.“