Kad kiekvienas į knygyną atėjęs žmogus jo duris užvertų laimingesnis

Su Rūdninkų knygyno vedėja Rūta Šetikaite kalbamės apie knygyno kūrimosi pradžią ir tai, kas šiandien jame išskirtinio bei savito.

Rūdninkų knygynas liepą atšventė 14-ąjį gimtadienį. Kokių idėjų įkvėpti kūrėtės 2001-aisiais?

Rūdninkų knygynas lankytojams duris atvėrė duris 2001-aisiais kaip knygų ir kanceliarijos parduotuvė. Bėgant metams supratome, kad vien knygų nepakanka – nenorėjome būti tik „dar viena“ vieta, kurioje pilna naujų ir senų knygų. Taip pamažu knygyno lentynose pradėjo rikiuotis muzikos įrašai – iš pradžių panaudotos plokštelės, vėliau (iki pat dabar) – vien tik nauji vinilo, kompaktinių plokštelių leidiniai. Šiuo metu knygynas padalintas į du frontus: muziką ir literatūrą.

Koks yra Rūdninkų knygyno veidas? Kuo šis knygynas kitoks, savitas?

Knygynas išskirtinis savotišku tarpdiscipliniškumu: čia susijungia muzika ir literatūra. Abi šios meno sritys yra susijusios: bemaž vienodai veikia nuotaiką, padeda susikaupti (ir kartu to susikaupimo reikalauja), lavina žmogų emociškai, įkvepia. Dėl to dažnas knygyno lankytojas, perkantis muzikos įrašus, nepraeina ir pro knygų ar užsienio žurnalų skyrių.

Be to, daug dėmesio skiriame džiazui: dedame daug pastangų, kad šis žanras pasiektų kuo daugiau klausytojų. Taigi bent kartą per mėnesį stengiamės nedidelę knygyno erdvę paversti ištisa koncertine pokylių sale: pas mus nuo pernai metų grojo bene visi žymiausi Lietuvos džiazo scenos muzikantai – pradedant laisvojo džiazo ambasadoriais Liudu Mockūnu ir Juozu Milašiumi bei baigiant lyriškaisiais Kęstučiu Vaiginiu ir Giedre Kilčiauskiene. Be to, stengiamės kuo daugiau dėmesio skirti ir jaunajai džiazo kartai: štai tik ką vyko dviejų dalių koncertų ciklas „Jaunas avangardas“, kuriame pasirodė festivalio „Vilnius Jazz“ konkurso „Young Power“ finalininkai – grupės „Sin“ ir „Brave Noises“.

Klausytojams patinka ši intymi aplinka, maža erdvė... Tik pagalvokit – per koncertus net girdisi, kaip atlikėjai kvėpuoja, o sėdint pirmojoje eilėje net yra tikimybė, jog būgnininkas tėkštels lazdele per nagus! Vėliau, po pasirodymo, žmonės dažnai pasikalba su atlikėjais, pasidalina įspūdžiais. Toks nuoširdus bendravimas su muzikantais nutiesia tvirtą tiltą tarp meno kūrėjų ir meno mėgėjų: tai – vienas iš būdų pamatyti, kad net aukščiausio lygio menininkai yra visiškai tokie pat žmonės, kaip ir mes, klausytojai ir kultūros vertintojai.

Minėjote, kad, kai tik atsidarėte – leidyklos plūste plūdo su siūlymais prekiauti jų knygomis, knygynas prisipildė įvairovės. Šiuo metu sakote, jog „knygos Rūdninkų knygyne – tik rinktinės“. Kaip atsirinkote, išsigryninote?

Kalbant tiek apie knygas, tiek apie muziką, iš visų jėgų stengiamės, kad į Rūdninkų knygyną užsukę žmonės gautų kuo aukščiausios kokybės produktus. Juk tiek muzika, tiek literatūra yra puiki investicija į save, padeda tobulėti. Knygyno sienos ir lentynos – ne guminės, taigi turime atrinkti tik pačius vertingiausius, laiko ir kritikų patikrintus tekstus ir įrašus, suteiksiančius žmonėms žinių ir laimės. Trokštame, kad kiekvienas į knygyną atėjęs žmogus, jo duris užvertų įkvėptas ir laimingesnis, nei atėjo. Todėl pas mus lankytojai gali rasti išskirtinių leidinių ir muzikos įrašų, kuriuos gauname tiesiai iš kūrėjų rankų.

Šiuo metu knygyno lentynose lankytojai be knygų randa muzikos įrašų vinilo ir kompaktinių plokštelių formatais, užsienietiškų meno, muzikos, fotografijos, dizaino, mados ir kt. žurnalų. Norime, kad knygyno lankytojai lavintųsi visapusiškai.

Minėjote, jog Jūsų muzikos lentynose dominuoja džiazas. Kodėl? Nors ši muzikos rūšis Lietuvoje skambėjo dar pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikais, reikia pripažinti, jog šiandien džiazas – vis dar ne kiekvieno skoniui.

Kalbant ne tik apie Vilnių, bet ir visą Lietuvą, kol kas nėra pernelyg daug erdvių, kuriose skambėtų džiazas, sostinėje neturime džiazo klubo. (Petras Vyšniauskas mėgino jį pastatyti savo rankomis, tačiau, deja, ši graži idėja laikui bėgant subliūško.) Nepaisant visko, mažais žingsneliais situacija šalyje taisosi. Koja kojon stengiamės žengti ir mes – tiek koncertų organizavimu, tiek auditorijos švietimu.

Atstovaujame trims Vokietijos džiazo leidykloms – „ECM Records“, „ACT Music“ bei „Winter & Winter“, leidžiančioms tikrai įdomius ir pasaulyje pripažintus įrašus. Siekiame žmones su šia muzika supažindinti, parodyti, kad spalvų muzikoje yra daug daugiau, nei galima pagalvoti. Juk šiuolaikinis, dabar kuriamas džiazas sujungia ištisą muzikos spektrą – pradedant folkloro instrumentais ir baigiant gergždžiančiomis roko gitaromis! Džiazas yra labai universalus, tinkantis tiek pasiklausyti draugų kompanijoje (tarkime, Thelonious Monk, Dianos Krall, Manu Katche ar Duke Ellington variacijos), tiek pabūti akistatoje su savimi (klausantis Nik Bärtsch‘s Ronin, Esbjorn Svensson Trio ar Keitho Jarretto). Kiekvienas, kuris klausosi džiazo, manau, tobulėja.

Juozas Milašius. Nikitos Voitovo nuotr.

Gerai, apie klausytojus jau šiek tiek pasikalbėjome. O į kokią skaitytojų auditoriją orientuojasi Rūdninkų knygynas?

Negalima lankytojų suskirstyti pagal demografinius požymius. Bendras vardiklis, manau, būtų domėjimosi, norėjimo kuo daugiau sužinoti, tobulinimosi aspektas. Čia užsukantys žmonės –asmenybės, besidominčios kultūra, ieškančios kokybiško kūrinio. Žmonės pas mus ateina ne tik pirkti, čia jie gali ir intelektualiai praleisti laiką – pasidalinti naujienomis apie meną, padiskutuoti, pasitarti. Kiekvienam stengiamės skirti dėmesio, o užsikalbėjus – pavaišinti puodeliu kavos.

Nuolatos girdime apie didžiųjų knygynų skaitomiausių knygų penketukus ar dešimtukus. Pasidalinkite, ką labiausiai pastaruoju metu skaito ir klauso Rūdninkuose?

Knygos:

Will Gompertz – Ar tai menas?

Kurt Vonnegut – Skerdykla Nr. 5

Allen Ginsberg – Staugsmas, Kadišas ir kiti eilėraščiai

Oliver Sacks – Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle

Tadeusz Rózewicz – 4 poemos.

Muzika:

Keith Jarrett – Köln Concert

Keith Jarrett, Charlie Haden – Last Dance

Arvo Pärt – Für Anna Maria

Nik Bärtch‘s Ronin – Llyria

Esbjorn Svensson Trio – Viaticum.

Įdomu būtų sužinoti, ką patys skaitote...

Išties įvairią literatūrą: aš visada mielai atsiverčiu Kęstučio Navako meilės laiškus „Lorelei“, Jono Meko naktinėjimus „Mano naktys“, Alfonso Nykos-Niliūno dienoraščius, Bruno K. Oijer poeziją. Šiuo metu esu stačia galva panirusi į Will Gompertz knygą „Ar tai menas?“ ir antrąjį „(Ne)priklausomų šiuolaikinio meno istorijų“ tomą.

O kaip skaitytojui reikėtų atsirinkti teisingą, gerą literatūrą? Galbūt knygyno darbuotojai turėtų patarti pirkėjui?

Knygyno darbuotojas turėtų „užvesti“ žmogų ant kelio, nurodyti teisingą ieškojimo kryptį. Tinka, ar ne, sprendžia pats pirkėjas. Dėl to kategoriškai atsisakome prekių brukimo ir primygtinio siūlymo – turbūt nė vienas iš mūsų nemėgsta ant galvos lipančių parduotuvių konsultantų.

Mažieji knygynai pranašesni už didžiuosius išskirtiniu prekių asortimentu, kuris nesivaiko naujausių populiariųjų „perkamiausiųjų“ kategorijų tendencijų: dalis įrašų ir knygų – enciklopedinės, nesenstančios, visais laikais esančios „ant bangos“, kita dalis – tik geriausiai vertinamos naujovės. Mažųjų knygynų užduotis – kiekvienam atėjusiam žmogui pasiūlyti ką nors įdomaus, nematyto, galbūt net jį nustebinti. Dėl to su kiekvienu klientu dirbame individualiai, akis į akį – diskutuojame, renkamės, ieškome paties įdomiausio, paties tinkamiausio kūrinio.